Socialinė atskirtis – tai pilietinių teisių, įskaitant politines, ekonomines, socialines ir kultūrines, netolygaus pasiskirstymo ir paskirstymo išraiška.

Nedarbo sukelta socialinė atskirtis Lietuvoje iš esmės pradėjo formuotis po 1988 metų, prasidėjus nepriklausomybės judėjimui. Pereinamuoju laikotarpiu socialinė atskirtis Lietuvoje daugiausia siejama su gyvenimo lygiu (mažos pajamos ir skurdas), švietimu, nedarbu ir užimtumu, gyvenamąja vieta (kaimo gyventojų socialinė atskirtis didesnė), amžiumi (apima tiek vaikus, tiek pagyvenusių žmonių įsidarbinimo galimybes).

Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto darbuotojų - doc. dr. Giedrės Kvieskienės ir socialinės pedagogikos katedros asistentės Astos Railienės 2006 metais parengtoje ,,Asmeninės karjeros planavimo metodikoje” pateikta daug informacijos apie karjerą, aptariami profesijos pasirinkimą lemiantys veiksniai ir etapai, siūlomas individualus karjeros planas. Metodika gali naudotis ne tik esantys dalinėje ir visiškoje socialinėje atskirtyje, o ir bet kuris žmogus, kuriam rūpi karjera.

Karjeros planavimo metodika